Didieji teleskopai

Atsitempia čia Alex, tačiau neina į vidų.
-Čia bus sunkiausia ką nors padegti.-taria, nusitempusi į akmenimis grįstą aikštę, kurioje nebuvo augalijos.-Parodyk, ką moki.

*Kilst antakį*
-Tavo noras man įsakymas-susikūrė diidelį rutūlį ugnies delnuose, pradėjo ja žaisti, tada paleido jį į dangų, atrodė lyg ferverkai, kurie labai greitai užgeso

Prisimerkusi ir išsišiepusi peržiūrėjo visą šitą reginį, tada paplojo delnais.
-Sukurk ugnies kamuolį.-tarė, žiūrėdama į jo rankas.

-Kam tau to reikia?-nesuprasdamas pažiūrėjo į ją
*Sukūrė tą ugnies kamuolį,pažiūrėjo į ją*

Sutraškino abiejų rankų pirštus, tada ištiesė rankas į šonus. Nuleido rankas, tada vėjo pagalba pajudino liepsną ir nubloškė ją ant vienintelės vietos, kur buvo žolė.
-Oshit,-riktelėjo ir pribėgo, sutrikusi puolė mindyti žolę, kol liepsnos nebeliko.

-Baigei?-Priėjo prie jos juokdamasis

-Daa,-persigandusi taria, o tada pradeda kikenti.

-Taigi tu sauga dar ir žolę-priėjo prie pat jos galbūt šiek tiek per arti

Užtilo ir pasižiūrėjo į jį.
-Taip.-stumtelėjo Alex nuo savęs ir pasižiūrėjo į pro juos ''praplaukusį'' milžiniško dydžio drugį, kurių čia naktimis buvo milijonai.

-ČIa visi padarai GMO prisėdę-šoko atgal nuo drugio

Pavarto akis ir pamato miške toli toli esantį tų drugelų lizdą. Prideda ranką prie žemės, ir oro pagalba sukelia drebėjimą, tada į juos pasipila visas tuntas tų padarų. Urania palaimingai sukrykščia kaip mažas vaikas.

*Nustėręs žiūri į ją*
-Nūū čia gražūū-šiaip ne taip šypteli

Susiraukusi dėbteli į Alex.
-Tu ką, drugelių bijai?-pakėlusi vieną antakį, paklausia.

-Mane jie biškutėli blaško-šypteli
-Be to per juos nematau tavo grožio-pažiūri į drugelių spietį then į ją

-Puiku.-ramiai tarsteli ir atsisėda ant akmenų, šalia sutupia ir būrys drugelių, taigi atrodo gana komiškai.
-Reikalauju pirotechnikos šou.-atsilošia ir rankomis atsiremia atgal. Pagalvoja, jog tai bus puiki proga pasimokyti, kaip oro pagalba keisti liepsnos formą.

-Gerai, o maloningoji-sukūrė rutuliuką ir paleido jį į orą, padarė tą patį kaip ir anąkart
-Tik nežaisk su vėju-pažiūrėjo į ją ir šyptelėjo

-Su kokiu vėju?-nekaltai paklausia, ir visi drugelai nuskrenda. Prieina prie Alex ir nusibraukia ant akių užkritusią sruogą, galvoje vis skamba ''tik pasilik''.

*Šypteli*
-Nu gi nereik apsimetinėt-ugnis jo delnuose užgeso, žiūri į žemę

Palenkusi galvą žemyn, pasižiūri į jį išryškėjusios spalvos akimis.
-O aš ir neapsimetinėju.-ramiai taria ir pasižiūri į dangų, taip, lyg ten būtų kažką pamačius.

*Paeina biški tuoliau atsisėda ant žemės, žiūri į dangų

Liko stovėt. Bet greitai atsitupia ir pamato dar neužgesusią žariją. pro petį pasižiūri į Alexą. Pastebėjusi, kad jis žiobso į dangų, rankos mostu sukelia milžinišką vėją, kuris įpučia ugnį ir prieš Uranią drioksteli gigantiška liepsna. Mergina atsispiria nuo sprogimo šaltinio ir nučiuožia kelias dešimtis metrų akmenimis. Atsistoja, tarsi nieko nebūtų nutikę, ir atsidūsta.

*Pakelia flegmatiškai žvilgsnį*
*Pamato ugnį*
-WTF?-sunerimęs pažiūrėi į ugnį, pašoka

-Nusisuuuk,-suniurzga.

-Gerai gerai-pakelia rankas kaip pasiduodamas užsisuka, bet vis vien šiek tiek žiūr